...

DRAM: kas tai yra ir kaip veikia dinaminė laisvosios kreipties atmintis

DRAM: kas tai yra ir kaip veikia dinaminė laisvosios kreipties atmintis

DRAM: kas tai yra ir kaip veikia dinaminė laisvosios kreipties atmintis

Sveiki! Šiame straipsnyje kalbėsime apie DRAM, vieną iš dažniausiai naudojamų laisvosios kreipties atminties technologijų. Sužinosime apie jo veikimą, ypatybes ir svarbą kompiuterijos ir elektronikos pasaulyje. Jei norite sužinoti, kaip veikia RAM atmintis ir kaip ji veikia jūsų kompiuterio našumą, skaitykite toliau!

Kas yra DRAM atmintis ir kam ji skirta?

DRAM (dinaminė atsitiktinės prieigos atmintis) atmintis yra nepastovios atminties rūšis, kuri naudojama daugumoje elektroninių įrenginių, tokių kaip kompiuteriai, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kt. Ši atmintis pasižymi atsitiktine prieiga, tai yra, ji gali greitai ir atsitiktinai pasiekti bet kurią atminties vietą.

DRAM atmintis veikia saugodama duomenis atminties elementų serijoje, kurių kiekvieną sudaro tranzistorius ir kondensatorius. Informacija saugoma kondensatoriuje, kuris gali išlaikyti elektros krūvį, kad būtų rodoma dvejetainė reikšmė – 0 arba 1. Tranzistorius savo ruožtu yra atsakingas už prieigą prie atminties elemento, kad galėtų skaityti arba įrašyti duomenis.

DRAM atmintis turi keletą privalumų, įskaitant didelę atminties talpą ir mažą kainą, palyginti su kitų tipų atmintimis. Be to, DRAM atmintis yra lengvai keičiama, o tai reiškia, kad atminties talpą galima padidinti tiesiog pridedant daugiau atminties elementų.

Vienas iš DRAM atminties trūkumų yra tai, kad ji yra nepastovi, o tai reiškia, kad praradus maitinimą, prarandami atmintyje saugomi duomenys. Be to, DRAM atmintis turi būti nuolat atnaujinama, kad būtų išsaugoti saugomi duomenys, o tai gali turėti įtakos jos veikimui.

Trumpai tariant, DRAM atmintis yra nepastovi laisvosios kreipties atminties rūšis, naudojama daugumoje elektroninių įrenginių. Ši atmintis yra lengvai keičiama ir yra pigi, palyginti su kitų tipų atmintimis. Tačiau jo nepastovumas ir būtinybė nuolat atnaujinti gali turėti įtakos jo veikimui.

Ką reiškia, kad atmintis yra atsitiktinė RAM arba DRAM?

DRAM, dinaminės laisvosios prieigos atminties trumpinys, yra dinaminės laisvosios kreipties atminties tipas, naudojamas daugelyje šiuolaikinių elektroninių įrenginių. Bet ką tiksliai reiškia, kad atmintis yra atsitiktinė ir dinamiška?

Paprastais žodžiais tariant, DRAM atmintis yra technologija, kuri naudoja kondensatorius duomenims saugoti. Šie kondensatoriai nuolat įkraunami ir iškraunami, kad būtų išlaikyta atmintyje saugoma informacija. Todėl ši technologija laikoma „dinamine“, nes saugomiems duomenims palaikyti reikia energijos.

Kita vertus, DRAM atmintis taip pat laikoma „atsitiktine“, nes ji nesilaiko nuspėjamo modelio, kaip pasiekiami saugomi duomenys. Kitaip tariant, duomenis galima pasiekti bet kokia tvarka ir bet kuriuo metu, todėl galima greitai ir efektyviai prieiti prie duomenų.

Svarbu pažymėti, kad DRAM atmintis skiriasi nuo statinės atminties SRAM (Static Random Access Memory), kuri taip pat naudojama kai kuriuose elektroniniuose įrenginiuose. SRAM atmintis naudoja tranzistorius duomenims saugoti ir yra laikoma „statiška“, nes jai nereikia maitinimo saugomiems duomenims palaikyti.

Trumpai tariant, DRAM atmintis yra dinaminė laisvosios kreipties atminties technologija, kuri duomenims saugoti naudoja kondensatorius ir yra laikoma „atsitiktine“, nes ji nesilaiko nuspėjamo modelio, kaip pasiekiami saugomi duomenys.

Kaip veikia dinaminė RAM

Dinaminė laisvosios kreipties atmintis (DRAM) yra atminties technologija, naudojama daugumoje elektroninių įrenginių, tokių kaip kompiuteriai, mobilieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai. DRAM yra nepastovi atmintis, o tai reiškia, kad ji praranda duomenis, kai įrenginys išjungiamas.

DRAM veikia naudodama kondensatorius, kad saugotų duomenis atspindinčius elektros krūvius. Šie kondensatoriai yra įrenginiai, kaupiantys elektros krūvį ir skirti laikui bėgant prarasti įkrovą. Todėl norint išlaikyti saugomus duomenis, DRAM reikia nuolat atnaujinti.

DRAM yra suskirstyta į atminties ląsteles, kurių kiekvienoje yra vienas duomenų bitas. Šios ląstelės yra išdėstytos matricoje su eilėmis ir stulpeliais, o kiekviena ląstelė yra prijungta prie duomenų linijos ir valdymo linijos. Valdymo linija naudojama skaityti arba įrašyti atminties langelį, o duomenų linija naudojama duomenims perkelti į atminties langelį arba iš jo.

DRAM atnaujinimo dažnis matuojamas laikrodžio ciklais, tai yra dažnis, kuriuo DRAM atnaujina jame saugomus duomenis. Laikrodžio dažnis matuojamas MHz ir naudojamas DRAM greičiui nustatyti. Kuo didesnis laikrodžio dažnis, tuo greitesnė DRAM.

Dinaminė DRAM yra senesnė atminties technologija nei statinė DRAM (SRAM), tačiau ji yra pigesnė ir suteikia didesnį duomenų saugojimo tankį. Tačiau dinaminė DRAM taip pat sunaudoja daugiau energijos ir yra lėtesnė nei SRAM.

Apibendrinant galima pasakyti, kad dinaminė laisvosios kreipties atmintis (DRAM) yra nepastovios atminties tipas, naudojamas daugelyje kompiuterių sistemų. Nors ji veikia panašiai kaip talpyklos atmintis, DRAM yra daug lėtesnė ir turi daug didesnę atminties talpą. Nepaisant trūkumų, DRAM išlieka esminė bet kurios kompiuterinės sistemos dalis ir padėjo plėtoti šiuolaikines skaičiavimo technologijas. Todėl svarbu suprasti, kaip veikia DRAM ir kaip ji gali paveikti jūsų sistemos našumą. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti DRAM ir jos funkcijas.

Rašyti komentarą

Galbūt praleidote