Įvadas į struktūrinį programavimą: viskas, ką reikia žinoti

Struktūrinis programavimas yra vienas iš pagrindinių kompiuterių pasaulio pagrindų. Jei jus domina išmokti programuoti arba tiesiog norite suprasti, kaip veikia kasdien naudojamos programos, šis straipsnis jums puikiai tiks. Šiame vadove paaiškinsime pagrindines struktūrinio programavimo sąvokas ir suteiksime reikiamų įrankių, kad galėtumėte efektyviai ir organizuotai pradėti kurti savo programas. Nepraleiskite!

Kokios yra 4 programavimo struktūros

Įvadas į struktūrinį programavimą: viskas, ką reikia žinoti

Struktūrinis programavimas yra programavimo paradigma, pagrįsta logišku ir tvarkingu kodo organizavimu. Norint tai pasiekti, programos vykdymo srautui valdyti naudojamos struktūrų serijos. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime keturias pagrindines struktūrinio programavimo sistemas.

1. Seka:
Sekos struktūra yra pati pagrindinė ir svarbiausia programuojant. Jį sudaro nuoseklus eilės instrukcijų vykdymas, ty viena po kitos. Ši struktūra leidžia vykdyti programą žingsnis po žingsnio, laikantis loginės tvarkos. Pavyzdžiui:

«
Instrukcija 1
Instrukcija 2
Instrukcija 3
«

2. Pasirinkimas:
Pasirinkimo struktūra leidžia programai priimti sprendimus ir vykdyti skirtingus kodo blokus pagal tam tikrą sąlygą. Tai pasiekiama naudojant valdymo struktūras, tokias kaip „if-else“ arba „switch-case“. Atranka naudojama įvairiems veiksmams atlikti, atsižvelgiant į vertinimo rezultatą. Pavyzdžiui:

«
Jei (sąlyga) tada
Instrukcija 1
bet
Instrukcija 2
«

3. Iteracija:
Iteracinė struktūra, dar žinoma kaip ciklas, leidžia pakartotinai vykdyti kodo bloką, kol įvykdoma tam tikra sąlyga. Tai leidžia lengvai atlikti pasikartojančias užduotis, nekartojant kodo vėl ir vėl. Dažniausiai pasitaikančios kilpos yra „for“ ir „while“. Pavyzdžiui:

«
o (sąlyga) daryti
Instrukcija
«

4. Paprogramės:
Paprogramės struktūra, dar vadinama funkcijomis arba procedūromis, leidžia padalyti kodą į mažesnius pakartotinai naudojamus blokus. Šios paprogramės gali būti iškviestos kelis kartus skirtingose ​​programos dalyse, palengvinant moduliškumą ir kodo skaitomumą.

Kas matoma struktūrizuotame programavime

Įvadas į struktūrinį programavimą: viskas, ką reikia žinoti

Struktūrinis programavimas yra programavimo paradigma, pagrįsta loginiu programos organizavimu į tiksliai apibrėžtus kodo blokus. Skirtingai nuo senesnių metodų, tokių kaip linijinis programavimas ar nestruktūrizuotas programavimas, struktūrizuotas programavimas naudoja daugybę principų ir metodų, kurie palengvina programinės įrangos kūrimą veiksmingesniu ir prižiūrimu būdu.

Struktūriniame programavime kodas yra padalintas į mažus funkcinius vienetus, vadinamus "moduliais". Šiuose moduliuose yra keletas loginių komandų, kurios vykdomos nuosekliai. Be to, valdymo struktūros, tokios kaip kilpos ir sąlyginiai, yra naudojamos programos vykdymo srautui valdyti.

Viena iš pagrindinių struktūrinio programavimo sąvokų yra „modulinis skaidymas“. Tai reiškia, kad programa suskaidoma į mažesnius, lengviau valdomus modulius. Kiekvienas modulis yra atsakingas už konkrečios užduoties atlikimą ir bendrauja su kitais moduliais per parametrus ir bendrinamus kintamuosius.

Kitas pagrindinis struktūrinio programavimo principas yra „įvesties ir išvesties unikalumas“. Tai reiškia, kad programa turi turėti vieną įėjimo tašką ir vieną išėjimo tašką. Taip kodą lengviau suprasti ir prižiūrėti, nes instrukcijos neišsklaido keliuose įėjimo ir išėjimo taškuose.

Kalbant apie valdymo struktūras, struktūrizuotas programavimas dažniausiai naudoja tris: seką, sąlyginę ir kilpą. Seka apima nuoseklų instrukcijų vykdymą, sąlyginis leidžia priimti sprendimus remiantis loginėmis sąlygomis, o ciklas leidžia instrukcijų rinkinį kartoti tam tikrą skaičių kartų.

Struktūrinis programavimas taip pat pagrįstas „iš viršaus į apačią“ arba „iš apačios į viršų“ metodu. Taikant metodą „iš viršaus į apačią“, programa suskirstoma į aukšto lygio modulius, o tada sukuriama kiekvieno modulio detalė. Taikant metodą „iš apačios į viršų“, pirmiausia sukuriami mažesni moduliai, o paskui sujungiami į aukštesnio lygio modulius.

Kas yra struktūrinio programavimo santrauka

Įvadas į struktūrinį programavimą: viskas, ką reikia žinoti

Struktūrizuotas programavimas yra programavimo paradigma, pagrįsta logišku ir tvarkingu programos organizavimu. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas aiškių ir struktūrizuotų algoritmų kūrimui, naudojant tik tris pagrindines valdymo struktūras: seką, pasirinkimą ir kartojimą.

Struktūrizuotame programavime siekiame vengti besąlyginių šuolių ir sudėtingų konstrukcijų, tokių kaip garsusis „goto“. Vietoj to naudojamos paprastesnės, lengviau suprantamos struktūros, todėl kodą lengviau skaityti ir prižiūrėti.

Vienas iš pagrindinių struktūrinio programavimo pranašumų yra moduliškumas. Tai reiškia, kad programa yra padalinta į mažesnius, lengviau valdomus modulius, todėl ją lengviau kurti, derinti ir modifikuoti. Be to, ši metodika leidžia pakartotinai naudoti kodą, o tai taupo laiką ir pastangas programavimo procese.

Struktūrizuotame programavime sprendimams, pagrįstiems tam tikromis sąlygomis, priimti naudojamos sąlyginės struktūros, tokios kaip „jei-else“ ir „switch-case“. Šios struktūros leidžia programai elgtis skirtingai, priklausomai nuo kintamojo ar loginės išraiškos reikšmės.

Kita pagrindinė struktūrinio programavimo struktūra yra ciklas arba ciklas. Tokios struktūros kaip „for“ ir „while“ naudojamos instrukcijų serijai pakartoti tam tikrą skaičių kartų arba tol, kol įvykdoma sąlyga. Tai ypač naudinga, kai reikia atlikti pasikartojančias operacijas, pavyzdžiui, peržiūrėti elementų sąrašą arba atlikti kartotinius skaičiavimus.

Taigi jūs turite tai, mano brangus skaitytojau! Dabar žinote struktūrinio programavimo pagrindus. Tarsi būtum orkestro dirigentas, valdantis kiekvieną natą ir kiekvieną judesį. Dabar galite pradėti kurti savo kodines simfonijas. Sakoma, programuokime! Ir tebūna kilpos jėga su jumis!